Ši mįslė klausia, kiek kartų galima atimti 1 iš 1111. Atsakymas nėra toks akivaizdus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – raktas slypi sąlygos žodžių tiksliajame supratime.
Įsivaizduokite, kad sėdite su draugais ir vienas jūsų meta iššūkį: „Aš turiu skaičių 1111. Klausimas: kiek kartų aš galiu iš jo atimti skaičių 1?” Dauguma žmonių pradeda mintyse atimti: 1111 – 1 = 1110, tada 1110 – 1 = 1109 ir taip toliau, manydami, kad klausimas apie begalinį procesą. Bet štai čia ir slypi spąstai. Mįslė reikalauja atidaus dėmesio ir logikos, o ne aritmetinių skaičiavimų.
Prieš skaitydami toliau, sustokite ir pagalvokite patys. Ką tiksliai reiškia frazė „atimti 1 iš 1111”?
| Įprastas požiūris | Kritinis požiūris (reikalingas mįslei) |
|---|---|
| Skaičiavimas nuosekliai: 1111, 1110, 1109… | Sąlygos teksto analizė: „iš skaičiaus 1111” |
| Klausimas „kiek kartų” suvokiamas kaip „kiek leidžia skaitmenys”. | Klausimas „kiek kartų” suvokiamas kaip „kiek kartų operacija galioja originaliam skaičiui”. |
Patarimai, jei užstrigote:
- – Pagalvokite apie pradinę būseną. Koks skaičius yra pateiktas sąlygoje?
- – Ką reiškia atlikti veiksmą „atimti 1 **iš 1111**”? Ar po pirmos atimties skaičius vis dar lieka 1111?
- – Perskaitykite klausimą dar kartą, labai lėtai. Koncentruokitės į žodį „iš”.
Paaiškinimas ir sprendimas:
Mįslės esmė yra lingvistinė. Sąlyga klausia: „kiek kartų galima atimti 1 **iš skaičiaus 1111**?”. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą atimties operacijos pradžios taškas turi būti būtent skaičius 1111. Kai atimate 1 pirmą kartą, gaunate 1110. Dabar jūs jau nebeturite skaičiaus 1111, todėl negalite atimti 1 **iš 1111** antrą kartą. Galite atimti 1 iš 1110, iš 1109 ir t.t., bet tai jau bus atimimas iš kitų skaičių, o ne iš pradinio 1111. Todėl teisingas atsakymas yra vieną kartą. Po pirmos operacijos sąlyga nebėra įvykdyta.
„Dažnai mįslėse svarbiausia yra ne skaičiavimas, o tikslus klausimo supratimas. Sustabdykite pirmą impulsą ir perskaitykite dar kartą.”
„Logikos uždaviniuose apibrėžimai yra viskas. Kas yra ‘pradinis skaičius’? Kas yra ‘operacijos objektas’? Atsakymas dažnai slypi čia.”
Ši mįslė puikiai treniruoja kritinį mąstymą ir gebėjimą atpažinti kalbinius spąstus. Tai klasikinis pavyzdys, kai mūsų smegenys automatiškai pereina prie pažįstamo aritmetinio sprendimo, praleidžiant esminę detalę.
| Mįslės tipas | Pagrindinis įgūdis, kurį lavina | Sudėtingumo lygis |
|---|---|---|
| Matematinė-loginė (kaip ši) | Kritinis skaitymas, tikslumas | Vidutinis (kai žinai spąstus) |
| Grafinė (ieškoti skirtumų) | Dėmesys, stebėjimas | Lengvas/Vidutinis |
| Degtukų geometrinė | Erdvinė vaizduotė, kūrybiškumas | Vidutinis/Aukštas |
Norėdami išbandyti savo dėmesį čia ir dabar, pabandykite šią mini-užduotį: Jei turite 3 obuolius ir paimate 2, kiek jūs turite? (Atsakymas ne visada toks akivaizdus, kaip atrodo – pagalvokite apie veiksmažodžio „turti” reikšmę!).
Galvosūkiai – tai puikus būdas išlaikyti smegenis geros formos. Jie verčia mus žiūrėti į problemas iš neįprastų pusių, ką ir parodė ši „1111” mįslė. Svarbiausia – mėgautis pačiu sprendimo procesu ir nemėginti viską išspręsti per greitai.
Pirmas ir paskutinis kartas, kai atimate 1 iš 1111.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar ši mįslė yra matematinė?
Ne tiek matematinė, kiek loginė ir kalbinė. Matematika čia yra antraeilis įrankis.
Kodėl atsakymas nėra „1111 kartus”?
Nes toks atsakymas būtų teisingas, jei klausimas būtų „kiek kartų galima atimti 1 iš mažėjančios sekos, kuri prasideda 1111”, bet ne „iš skaičiaus 1111”.
Ar yra kitų panašių mįslių?
Taip, pavyzdžiui: „Kiek kartų galima padalinti 50 iš 2?” Principas panašus – tik vieną kartą galima padalinti būtent 50, po to jau dalinate kitą skaičių.
Ar šią mįslę gali išspręsti vaikas?
Gali, jei jam paaiškinsime, kad reikia labai griežtai sekti sąlygos žodžius, o ne skaičiuoti.
Kokia nauda iš tokių galvosūkių?
Jie lavina tikslumą mąstyme, gebėjimą atpažinti svarbią informaciją ir išvengti automatinio, neapgalvoto atsakymo.
